-
Cezariada. Kaip išjudinti Būtį būti
Su teatru dažniausiai taip nebūna. Būna su kinu. Ateina laikas – ir savaitei išsikraustai į Andrejaus Tarkovskio, Larso von Triero ar Šarūno Barto pasaulį. Žiūri non-stop vieną filmą po kito. Kol iki sapnų permirksti to kito pasauliais. Bet šį kartą man taip nutiko su teatru. Su Cezario Graužinio ir jo bendražygių aktorių teatru. Turėjau progą […]
-
Batsheva ansamblis. Domino kaladėlių griūtis
Šiemet švęsdamas 20-tą gimtadienį Lietuvos šokio informacijos centras sau ir Lietuvai padovanojo didelę dovaną – Batsheva ansamblio spektaklį „Decadance“. Dovana „didelė“ dėl dviejų priežasčių: birželio 9 d. net su kaupu prisirinkusi didžioji Lietuvos nacionalinio dramos teatro salė biudžetą išlygins nebent iki nulio; Batsheva vardas šokio pasaulyje jau yra tapęs legenda. Batshevos šokio trupė vadinama didžiausiu […]
-
Šiuolaikinio šokio stacijos
Greičiausiai nustebsite, bet savaitę laiko eiti į visus (pageidautina) festivalio spektaklius tam tikrais momentais pasidaro kančia. Nes tai didžiulis emocinis (besimainantys kūrėjų, žiūrovų ir savo paties išgyvenimai), fizinis (apytikriai trys spektakliai kas vakarą po pagrindinio darbo ofise ir, jeigu pasiseka, teorinės paskaitos dienos metu) bei kūrybinis (naktiniai recenzijų rašymai, rytiniai jų redagavimai) krūvis. Nesiskundžiu. Tiesiog […]
-
Apie persirenginėjimą teatre ir sapnavimą gyvenime
„Išsaugoti grožį yra jūsų pilietinė pareiga“. Tai frazė iš choreografo Jyrkio Karttuneno ir Helsinkio šokio trupės spektaklio „Daugybė Džemainos veidų“, kurį Lietuvos publikai pristatė festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. To grožio – visų rožinės atspalvių, blizgaus, melodingo, saldaus, teatrališko – buvo labai daug. Tačiau ašarų sūrumo, aštrios ironijos ir prakaituotos fado desperacijos taip pat netrūko. Išėjęs […]
-
Tao Ye – Kinijos širdies kalba
Jeigu jums leistų pasirinkti vieną iš dviejų – negirdėta šiuolaikinio šokio trupė iš Belgijos arba iš Kinijos Liaudies Respublikos – ką pasirinktumėte? Gegužės 6-12d. Vilniuje siaučiantis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“ siūlė dar daugiau: susipažinti su visais be išimties mūsų kaimynais (latvių, estų, baltarusių, ukrainiečių, lenkų ir net suomių choreografais), nepamirštant ir vietinių lietuvių. Tačiau grįžkime […]
-
Materijos šokis Lino Zubės spektakliuose
Būna, žiūri spektaklį atsilošus, o būna – pasilenkus, įsmeigus alkūnes į kelius ir parėmus skruostus delnais. Būtent antrąja poza kovo 21d. žiūrėjau Klaipėdos teatro „Lino lėlės“ spektaklį visai šeimai „Vilkas ir ožiukai“. Ne tik todėl, kad Vilniaus Menų spaustuvės Kišeninėje salėje sėdimos vietos be atlošų. Ir ne tik todėl, kad girdėčiau kaip spektaklį komentuoja mažasis […]
-
Kodėl moterys yra… daug įdomesnės vyrams negu vyrai moterims?
Pro pilko mūro dangų vieną kitą kartą šyptelėjus saulei moterys pasitrumpina paltukus, pasiplonina pėdkelnes, atidengia galvas, pasiryškina lūpas ir eina gatvėmis smarkiau šypsodamos pačios sau ir veidrodinėms vitrinoms. Prasideda kovo 8-oji! Laikas nuo laiko šią diena moterys solidarizuodavosi ir išeidavo į gatves reikalaudamos sutrumpinti darbo dieną, padidinti atlyginimus, suteikti rinkimų teisę. Šiandien, panašu, jog didžiumą […]
-
Orvelas, Baumanas, Pina ir Aura
Vilniaus-Kauno dipolio idėja vis dar kartais prisimenama važiuojant šiuodu miestus jungiančiu greitkeliu. Lygiai taip pat kartais Kauno menas užklysta į Vilnių. Šį kartą toks užklydėlis – Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“, į kurį vasario 27d. jaunatvišką publiką sukvietė Menų spaustuvė. Spektaklio premjera įvyko beveik prieš metus, 2014m. balandį, šiuolaikinės muzikos […]
-
„Alkis“ – puiki kalėdinė atgaiva
„Pildau skrandį vietoj širdies, pildau rytojų ir užmirštu šiandieną, užpildau savo dieną veikla, savo smegenis informacija, užtemdau savo akis spinduliuojančiu ekranu ir užmirštu savo būtį. Ir net tada, kai visko jau per daug, vis tiek trūksta, vis tiek jaučiuosi alkanas. Ko, po velniais, trūksta?“ Tokiais žodžiais, apeliuojančiais į augančią vartotojišką nuotaiką, masiškai atpažįstamą prieškalėdiniu laikotarpiu, […]
-
„theSYSTEM“. Apie žuvį, dramblį ir gervę
Po truputį Vilniaus „Lėlės“ teatro scena tampa įdomių eksperimentų aikštele. Noriu pasidžiaugti ten dirbančio kolektyvo iniciatyva ir patiems ieškoti, kaip prakalbinti kiekviename suaugusiame žmoguje tūnantį vaiką ir suteikti sceną kitiems kūrėjams, kurie prisideda prie aiškėjančios šio atgimstančio teatro vizijos gryninimo. Kalbu apie tokius spektaklius kaip Gintaro Varno ir Julijos Skuratovos „Teiresijaus krūtys“, Anos Ivanovos Brashinskaya‘os […]
-
Akordeonas sakykloje
Ar ilgai užsisėdėjus mišiose ir žvilgsniu nuklydus į interjero dekorą jūsų nėra aplankiusi vizija apie sakykloje užgrojantį akordeoną? Ne? O apie altorių, virstantį fortepijonu, prie kurio prisėda paslaptinga moteris ryškiai raudonomis lūpomis? Irgi ne? O apie kunigą, kuris užplėšia baigiamąją ariją ant rankų tarsi Jėzus laikydamas mažutėlę mergytę? Vadinasi, jūs nesilankėte Šv. Kotrynos bažnyčioje, nebuvote […]
-
Aura. 9 darbo pokalbiai
Tarptautiniame šokio festivalyje „Aura“ kaip visada prisistato ne tik kviestinės trupės ir kūrėjai, bet ir pati „Aura“ – Kauno šokio teatras. Festivaliui – beveik ketvirtis amžiaus, trupei-teatrui – visa pusė amžiaus. Solidūs ir skambūs skaičiai. Įpareigojantys. Visų pirma – pasidalinti turtinga patirtimi, giliu žvilgsniu į pasaulį, prasmingomis įžvalgomis ir išlaikytais gestais. Bent jau to tikėtumeisi […]
-
Naujas šokio sezonas Klaipėdoje
„Kai mes būnam labai stiprūs – kas traukiasi atgal? Labai linksmi – kas leipsta iš juoko? Kai mes būnam labai blogi – kas mums ką padarys? Puoškitės, juokitės, šokite. Niekados negalėsiu išvysti Meilės pro langą“ Sezonas pragare. Nušvitimai / Arthur Rimbaud; iš prancūzų kalbos vertė Vertė Juozas Mečkauskas-Meškela. Vilnius, Andrena, Dictum, 2003 Rugsėjis. Naujas sezonas […]
-
„Kūrybinis impulsas III“ – sauja tuščių saldainių popieriukų
Jeigu būčiau šokėja ir turėčiau galimybę pastatyti spektaklį, kad ir visai trumputį, vos 5min., kurį parodytų didžiausioje Lietuvos scenoje – Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT), ne juokais susirūpinčiau ir dar labai gerai pagalvočiau ar toks iššūkis tikrai man. Dėka šio teatro baleto meno vadovo Krzysztofo Pastoro iniciatyvos, Lietuvos kultūros tarybos finansavimo ir šokėjų, […]
-
„Planas B“ – „bliūdas“ braškių
Mūsų šalyje labai daug festivalių, dar daugiau projektų, beveik visi jie – dviejų ir daugiau menų sintezė, pristatoma kaip netradicinė ir naujoviška. Tačiau kiek kartų sėdėdami spektaklyje jūs iš tiesų tyliai ar net garsiai šūktelėjote „vau!“ ir grįžę namo nepatingėjote pasidalinti tuo „vau“ ant savo internetinių namų „sienos“ ? Aš, štai, norėčiau ištarti keletą „vau“ […]
-
„Aterballetto“ – saulėta gyvenimo pusė
Seniai žinomas faktas, kad Lietuva – festivalių šalis. Būna laikas, kai tie festivaliai (į juos vaikštantiems) tampa kančia, nes seka vienas paskui kitą taip paknopstomis, kad vos spėji braukyti mėnesių pavadinimus kalendoriuje. Vieniems jų –Tarptautiniam šokio festivaliui Aura, Kino pavasariui, Naujajam Baltijos šokiui, Kaunas jazz – vienokia ar kitokia pilnametystė. Kitiems – jau solidūs jubiliejai: […]
-
Demokratija daugiabutyje
Gegužės mėnesį Nacionalinis dramos teatras pateikė premjerą – jauno dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę „Demokratija“, kurią režisavo jaunas režisierius Paulius Ignatavičius. Neseniai pasibaigusiame „Naujajame Baltijos šokio“ festivalyje teko džiūgauti akyse augančia jaunąja šiuolaikinio šokio kūrėjų karta. Panašu, kad ilgalaikės pastangos skatinti nacionalinę dramaturgiją taipogi ima duoti vaisių. Neseniai buvo pastatytos „Barikados“, o po jų iškilo ir […]
-
Naujasis Baltijos šokis’14-IV. Kūnų puota
Tarp šokio gurmanų esama tokių, kurie mėgaujasi paribiais – konceptualiuoju šokiu, šokio teatru, šokio performansu, t.y. kažkuo panašiu į agurkinius ledus arba brendį su kola. Tačiau esama ir tokių, kurie pageidauja vartoti grynąjį šokį, tą, kurį net atlikėjai „gamina“ ledo pagalba, nes jis ypatingai fiziškas, traumingas, reikalaujantis ištvermės ir tikslumo. Tokio kūniško šokio buvo galima […]
-
Naujasis Baltijos šokis’14-III. Trumpieji jungimai, mėlynės ir kutenimai
Šių metų „Naująjame Baltijos šokyje“ tradiciškai buvo pristatyta ir keletas šiuolaikinio šokio spektaklių, kurie su pasimėgavimu kalbėjo į publiką ne tik šokio, bet taip pat teatro ir cirko kalbomis. Omenyje turiu du lietuviškus spektaklius „Kelionė namo“ ir „Contemporary?“, bei estiškąjį „Pung“. Urbanistinio šokio teatras „Low Air“, prieš porą metų pastatęs spektaklį „Feel Link“ ir iškart […]
-
Naujasis Baltijos šokis’14-II. Homo konceptualis ir homo vulgaris
Būna žmonės šoka emociją, būna – šoka istoriją, dažniausiai – choreografiją, kartais – improvizaciją arba tiesiog todėl, kad smagu. Tačiau yra kategorija šokėjų ir spektaklių, kur šokama labiau ne tiek iš širdies, kiek iš proto. Kalbu apie išprotautus spektaklius (šokio protus, šprotus), kuriuose varančioji jėga – koncepcija. Tokiuose spektakliuose retai kada gailiesi sėdįs kėdėje ir […]
-
Naujasis Baltijos šokis’14-I. Rūkas Didžiojoje scenoje
Kasdieniniame voverių rate (darbas-namai-darbas) kartais leidžiame sau išeiti į kitą paralelinį laiką. Dažniausiai tai tebūna atostogos pajūryje ar sodyboje. Laikas ten ištįsta, sulėtėja, įspūdžiai tampa sodresni ir sultingesni, sutikti žmonės įdomesni, atsiranda pretekstas pasikalbėti su savimi ir kitais apie pasaulį. Man tokį paralelinį laiką kasmet atveria tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Užsikabini ant […]
-
Sluoksniuotas čiurlioniukų pyragas
Šių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ savo kompozicijas galėjo pristatyti ir stipriausi M.K.Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai. Tai ne pirmas kartas. Šioje mokykloje šiuolaikinio šokio specializacijos besimokantieji pernai buvo „okupavę“ nebenaudojamo restorano patalpas prekybos centre „Europa“. Gaivus jaunuolių proveržis neliko neįvertintas ir šiemet, gegužės 10d., festivalis atvedė žiūrovus į M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokomąjį Šokio teatrą. Foje […]
-
Barikados
„Visi žudikai turi būti nubausti, nebent jie žudo daug ir skambant trimitams.“ Volteras. Tą naktį prieš dvidešimt trejus metus man buvo devyneri. Atsimenu kaip pabudau nuo virtuvėje degančios šviesos. Buvo užėjusi nėščia kaimynė. Mama pusbalsiu aptarinėjo naujienas, paskubomis tepė tėčiui sumuštinius ir pylė į termosą arbatą. Gatve pravažiavo automobilis per ruporą kviečiantis Anykščių vyrus vidurnaktį […]
-
Apie žarijų pilną krūtinę. G.G.Lorca „Kruvinos vestuvės“
Sausis. Metai įsibėgėja. Pagaliau iškritęs sniegas atidengia mėnesėtas naktinio dangaus gelmes. Grandiozinės naujametės rezoliucijos susitraukia iki kasdienės rutinos papuošimų neskausmingomis naujovėmis. Penkmečio planai jau surašyti ir suguldyti į stalčių. O geriausi BBC serialai jau peržiūrėti tarpušvenčiu. Vakarais vėl atsiranda laiko ir noro teatrui – intensyviam vidiniam potyriui, nepertraukinėjamam reklamų, ranka pasiekiamo maisto ir blaškančių šeiminykščių […]
-
Ar skristi iš tikrųjų lengva? (II)
Viešnagė šešiose cirko palapinėse Geriau perprasti šiuolaikinio cirko užmojus ir specifiką padėjo atviri rytiniai pokalbiai prie kavos. Labai skirtingi, vienas už kitą įdomesni pašnekovai dalijosi unikalia savo patirtimi, atskleidė asmeninį santykį su šiuolaikiniu cirku. Pusamžis vokietis Nikolausas sakė jaunystėje apie cirką nė nesvajojęs. Dirbo ekologiškame brolio ūkyje, tarnavo armijoje, studijavo filosofiją, rašė poeziją. Susidomėjęs žongliravimu, […]
-
Ar skristi iš tikrųjų lengva? (I)
Šiuolaikinis Prancūzijos cirkas Na, tai kaip tavo klounai ir meškos?“ – klausinėjo draugai, kai grįžau iš Prancūzijos, iš Ošo (Auch) miestelio, kur spalio 18-27 d. vyko šiuolaikinio cirko festivalis Circus. Greičiausiai nė vienas iš jų nesuprato, kur ir ko važiavau, tuo labiau – kaip kultūros žurnalistė. Juk lietuvių supratimu (taip rašo ir mūsiškė wikipedia), cirkas […]
-
Metafizinis „Pero Giunto“ cirkas
Vis dar prisimenu šių metų „Sirenų“ festivalį. Savaitė su užsienio ir lietuvių spektakliais šį kartą buvo tarsi ilga neskubri popietė vartant spalvingus įvairių šalių žurnalus ir skaitinėjant skirtingas intriguojančias istorijas.Gal nebuvo didesnių intrigų, pasipiktinusių mitinguotojų prie teatro durų ar gilesnių dvasinių prasivėrimų. Tačiau net praėjus keletui savaičių po paskutinio spektaklio vis dar yra apie ką […]
-
AURAfrika. IV diena
Šeštadienį, rugsėjo 21 d. nebelijo. 23-iasis „Auros“ festivalis Kaune sukosi toliau, tačiau jau ėmė ryškėti nuovargio ženklai – spektakliai pradėjo vėluoti nebe po 10-15 minučių, bet ištisą valandą, žmonės foje šnekučiavosi vis vangiau, sutiktos kolegės iš „Ne[w]kritikos“ judėjimo atrodė kaip po (kultūrinio) bulviakasio. Raudona. Egzistencijos. Maroko choreografas ir šokėjas Taoufiq Izeddiou Kauno dramos teatro „Rūtos“ salėje […]
-
AURAfrika. II-III dienos
Tarptautinio šokio festivalio „Aura‘23“ antrąją ir trečiąją dienomis toliau karaliavo juodojo žemyno trupės iš Senegalo ir Nigerijos. Žodžiai mikrofone Antrąją festivalio dieną Kauno dramos teatro didžiojoje salėje pasirodė moteris, apie kurią foje jau buvo šnabždamasi kurį laiką, kuri ir pati po tą foje plaukiojo tarsi juodoji gulbė – fatališka, charizmatiška, išskirtinio profilio ir stiliaus Senegalo […]
-
AURAfrika. I diena
Drėgną rugsėjo 18-osios vakarą Kauno dramos teatre buvo atidarytas dvidešimt trečiasis tarptautinis šokio festivalis „Aura“. Kaip sveikinimo kalboje pasakė kažkuris valdžios vyras – dėka šio festivalio ir Birutės (Letukaitės, festivalio organizatorės) pavasaris į Laikinąją sostinę ateina du kartus. Kadangi ir pavasarį, ir rudenį mūsuose pažinsi iš pasikeitusių kaštonų, pažiūrėkime kokių žiedų ir vaisių į trečią […]
-
Cirkas – reikalas rimtas
Vienas iš dalykų kuo miestas skiriasi nuo kaimo – mieste yra, kitaip sakant, dedasi cirkas. Politinis, socialinis, emocinis, kultūrinis. Kaime žmonės priima daiktus tokius, kokie jie yra ir su jais elgiasi pagal pirminę paskirtį. Tuo tarpu mieste elementarūs daiktai ilgainiui įgyja naujų papildomų prasmių ir arbatos servizas ar net obuolys jau nebeatlieka savo pagrindinio vaidmens. […]
-
Nepakeliama butoh lengvybė
Didžiausia dovana yra pasidalinti su kitais savuoju nušvitimu. Buda Mes, lietuviai, turime ypatingą ryšį su Azijos kultūromis. Dėka tokių ano pasaulio krašto entuziastų, keliautojų ir tyrinėtojų, kaip A.Poška, M.Šalčius, Vydūnas, V.Krėvė, vėliau – dėka rusų intelektualų tekstų, užkrečiančio rašytojos ir dailininkės J.Ivanauskaitės ir keliautojo, fotografo P.Normanto susidomėjimo Indijos-Tibeto-Nepalo-Butano arealu mūsų šalyje susiformavo rimtas pagrindas domėtis […]
-
Šokanti gofruoto kartono dykuma
again and a gain come again …and again, it might not happen.. Šia daina prasideda nerimastingai lauktos Norvegų trupės „zero visibility corp“ ir choreografės Ina Cristel Johannessen spektaklis „Vėl“ (2012m.). Iš šių keturių eilučių tampa aišku, kad spektaklio stuburas – cikliškas pasikartojimas, nuolatinis mėginimas ir nuolatinė baimė, kad gali nepasisekti. Scenoje septyni šokėjai nuolat keičia vieni […]