-
Jei surizikuočiau
Sutemo. Automobilių eilės išsirikiavo vienoje gatvių pusėje, apšviestuose šaligatviuose suknibždo žmonės, kuriems baigėsi darbo diena. Sulaukiau šio vakaro, kad pažiūrėčiau naujausią seniausio pasaulyje serialo filmą. „Ką žiūrėsi?“, paklausė bendradarbiai manęs, laukiančio paskutinės darbo dienos minutės, atsakiau – „Bondą. Džeimsą Bondą.“ Nors paprastai renkuosi arthauzinius senamiesčio kino teatrus, šį kartą susiviliojau pasimėgauti puikia didžiojo tinklo Forum […]
-
Pasivaikščiojus po Kauno bienalę
Saulėtą savaitgalį verta išsiplėšti iš įprastų vilnietiškų trajektorijų ir nulėkti, pavyzdžiui, į Kauną. Vos įsiliejus į Laisvės alėjoje šurmuliuojančią rudeninės mugės minią akis užkliūva už stendo su Vinstono Čerčilio mintimi „Iš pradžių mes formuojame pastatus, o paskui pastatai formuoja mus“. Du mėnesius Laikinojoje sostinėje vykstantis „Kauno architektūros festivalis‘1“ tarsi apjungia dvi tradicines meno puotas: prieš […]
-
Remigijus Venckus. Amnezijos filmas.
„Ko gero, kad taptum tikras, būtina egzistuoti ne savo sąmonėje, kuri tokia nepatikima, neatspari miegui, kai pats nežinai, tu gyvas ar ne, bet kito žmogaus sąmonėje“ Michail Šiškin „Laiškų knyga“ Nežinomas poetas, nepažįstamas skambutis, neatpažintas skraidantis objektas, užmirštas sodas, užkritęs daiktas, išsitrynęs vardas, nebeatmenamas veidas… tušti ekranai, langai, fotojuostos kadrai, kuriuose tarsi slaptuose lagaminuose egzistuoja […]
-
Nauja siena. Vartų galerijos parodos
Kažkas (nebeprisimenu), su kuriuo kažkada (nebeprisimenu) buvau šioje galerijoje sakė, kad labiausiai jam patiko lubos. Ir tikrai jos įspūdingos, net ir išvalytame (iš-šmc-intame) baltų sienų ir pilkų grindų kambaryje garsiai skamba secesiniai augalų ir moterų galvučių lipdiniai. Šiandien po kurio laiko vėl apsilankius galerijoje suglumau, nes tiesiai per puošnialubio kambario vidurį atsirado siena. Gal greičiau […]
-
Kafehauzas.lt rekomenduoja (01.14-20)
Ištikimiems Kafehauzas.lt draugams ir skaitytojams prasitarus, kad būtų gerai turėti kas primena kada ir kur verta nueiti, Kafehauzas.lt sugalvojo rengti kassavaitinius rekomendukus. Vis tiek patys sau atsirenkame ką būtų verta pamatyti, tad kodėl nepasidalinus savo subjektyviais argumentais ir rekomendacijomis su Jumis. Gal ir Jums bus smagiau ir įdomiau skaityti recenzijas apie tai, ką drauge pamatysime. […]
-
Istorijos špargalkė secesinės sagės pavidalu
Neretai apima liūdesys pagalvojus kiek metų mokyklos suole beviltiškai mokomės istorijos ir kaip po to dar beviltiškiau mėginame logiškai sudėlioti reikšmingiausius įvykius eilės tvarka. Datas pamename tik tas, kurias naudojame vietoj telefono ar internetinės banko sąskaitos kodo. Pramonės evoliuciją šioje žlugusios pramonės šalyje apskritai sunkiai vizualizuojame, nebent nerūkstančiais fabrikų kaminais. O iš architektūrinių stilių žinome […]
-
360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu
Ketvirtadienį po darbo žingsniavau per naktinę šviesų akvarelę ir kažkur ties senuoju Žvėryno tiltu nuvilnijo mintis – pasiilgau Paryžiaus. Seniai save pažįstu, tad signalą iškodavau akimirksniu – organizmui reikia gero prancūziško kino pyragėlio. O tas „prancūziškas“, tai dažniausiai apie žmonių santykius, kuriame daug lemtingų sutapimų, nesusikalbėjimų, susipynimų ir išsirišimų, kavinių, tiltų, kelio ženklų, žaismingo humoro, […]
-
Šlapias trečiadienis ŠMC. „Lietuvos dailė 2012:18 parodų“
Vasariškai lietingą liepos trečiadienį įsmukau į geltonus botus ir per balas nužingsniavau į ŠMC. Prisipažinsiu, kaskart, traukdama į šią šiuolaikinio meno įstaigą, smarkiai baiminuosi nusivilti. Dažniausiai taip ir nutinka. Nenoriu nieko dėl to kaltinti – greičiausiai tai – viso labo mano įsivaizdavimo ko norėčiau iš meno apskritai ir šiuolaikinių Lietuvos menininkų įsivaizdavimo ko jie nori […]