Su teatru dažniausiai taip nebūna. Būna su kinu. Ateina laikas – ir savaitei išsikraustai į Andrejaus Tarkovskio, Larso von Triero ar Šarūno Barto pasaulį. Žiūri non-stop vieną filmą po kito. Kol iki sapnų permirksti to kito pasauliais. Bet šį kartą man taip nutiko su teatru. Su Cezario Graužinio ir jo bendražygių aktorių teatru. Turėjau progą […]