-
Baltas miestas
Nedidelis, atokus, toli nuo didesnių miestų ir nelabai kam žinomas miestelis. Viena vertus, nė nelabai svarbu, kaip jis vadinasi, galima būtų, patogumo dėlei jo vardą sugalvoti, arba pavadinti būdvardžiu, kaip senovės keliautojai atlasuose minėdavo imperijų pakraščių miestus, akcentuodami kokią nors jų savybę, dažniausiai kvepiančią, spalvotą ar kitaip suteikiančią tikrumo tolimam miestui ir miglotam jo aprašymui. […]
-
Metafizinis „Pero Giunto“ cirkas
Vis dar prisimenu šių metų „Sirenų“ festivalį. Savaitė su užsienio ir lietuvių spektakliais šį kartą buvo tarsi ilga neskubri popietė vartant spalvingus įvairių šalių žurnalus ir skaitinėjant skirtingas intriguojančias istorijas.Gal nebuvo didesnių intrigų, pasipiktinusių mitinguotojų prie teatro durų ar gilesnių dvasinių prasivėrimų. Tačiau net praėjus keletui savaičių po paskutinio spektaklio vis dar yra apie ką […]
-
Pasivaikščiojus po Kauno bienalę
Saulėtą savaitgalį verta išsiplėšti iš įprastų vilnietiškų trajektorijų ir nulėkti, pavyzdžiui, į Kauną. Vos įsiliejus į Laisvės alėjoje šurmuliuojančią rudeninės mugės minią akis užkliūva už stendo su Vinstono Čerčilio mintimi „Iš pradžių mes formuojame pastatus, o paskui pastatai formuoja mus“. Du mėnesius Laikinojoje sostinėje vykstantis „Kauno architektūros festivalis‘1“ tarsi apjungia dvi tradicines meno puotas: prieš […]