-
Jon Krakauer „Į laukinį pasaulį“. Laimė yra tikra tada, kai ja dalijamasi
Jon Krakauer „Į laukinį pasaulį“ (In to the wild). Iš anglų kalbos vertė Gediminas Sadauskas Baltos lankos. 2012. “Laimė yra tikra tada, kai ja dalijamasi“. Kai pagalvoji, moterys gimsta tai žinodamos. Tai kam vyrams mirt, kad tai suprastų? 1992-ųjų balandį iš pasiturinčios Vašingtono priemiesčio šeimos kilęs vaikinas autostopu nukeliavo į Aliaską ir patraukė į laukinę […]
-
Roma. Įspūdis – erdvė
Vidudienis. Ramios ir saulėtos bažnytėlės prieigos tuščios, iš už degto molio sienų – balsai ir ratų bildėjimas į kelią. Priešais – trys, o už jų – dar keli alyvmedžiai – stambūs balkšvalapiai medžiai, šakose slepiantys mėlstančias uogas. Pro molines arkas tolumoj – peraugę buksmedžiai. Aukštai Palatino kalvos prieigose visai nesigirdi pakistaniečių prekiautojų šūkaliojimų, turistų atvykusių […]
-
Anykščiai. Raktai į miestelį
Upė, bažnyčia ir geležinkelis – trys rakto skylutės, pro kurias lyg kupranugariui prasprūdus atsirakina mano miesto – Anykščių – išoriniai vartai ir prasiveria vidinės erdvės. Tiesą sakant, laukdama fotografo išvogtų šito miesto ar miestelio veidų, bijojau. Bijojau, kad nurodytoms raktų skylutėms netiks triakio svetimšalio raktai, kad netinkamas rakursas užstrigs pusiaukelėje ir nepadės prasiveržti pro paradinį ekskursijų numindžikuotą miestelio […]
-
Tiesiog Paryžius
Ir štai pagaliau, akivaizdžiai vėluodama ištisu dešimtmečiu, bet visgi pagaliau pasiskyriau sau pasimatymą su Pačiu Pačiausiu Pasaulio Miestu – Paryžiumi. Pretekstas – kažkada devintoj klasėj draugės lengvabūdiškas papaistymas, išraitytas ant jos fotografijos: sesiau, susitiksim vieną kartą Paryžiuj, Luvre ar Mulen Ruže… kažkaip panašiai. Užmojis ir erdvės apibrėžtis netikėtai griežta, ribos konkrečios: jei ne pasaulinės meno […]
-
Krzysztof Pastor: „Baletas – atvira pasauliui meno forma”
Interviu su naujuoju LNOBT baleto meno vadovu Nuo spalio 10 d. LNOBT baleto trupės meno vadovo pareigas eina choreografas Krzysztofas Pastoras. Menininko kūrybinė biografija įspūdinga. Pradėjo kelią balete kaip šokėjas – šoko Lodzės didžiajame teatre, Liono Le Ballet de l´Opera (Prancūzija), atliko vaidmenis Gray´aus Veredono, Hanso van Maneno, Kurto Joosso ir kitų kūrėjų spektakliuose. 1985-1995 m. šoko […]
-
Rūta Railaitė-Butvilienė: „Būtina skatinti žmones”
Drauge su choreografu, naujuoju Lietuvos baleto trupės meno vadovu Krzysztofu Pastoru dirbti pradėjo ir nauja Baleto trupės direktorė Rūta Railaitė. Jei pagrindinė meno vadovo užduotis yra formuoti strategiją, rūpintis repertuaru, tarptautiniais ryšiais, trumpiau tariant – matyti ir numatyti visumą, tai tas žmogus, kuris kasdien dirba su trupe ir spręs tiek organizacinius, tiek meninius klausimus, yra […]
-
Lietuviškasis Hanšanis
„Kas galėjo kada pagalvot, kad paliksiu nešvarų pasaulį Ir šokuosiu pietiniais Šaltojo kalno šlaitais?“* „Liepsnos virš šaltojo kalno“ pasakoja apie dvasinį žmogaus gyvenimą, kuris susiduria su įvairiais prieštaravimais, išbandymais, neišvengiamais kompromisais. Vis dėlto, kai bandai žodžiais išreikšti šokio spektaklio turinį, yra didelis pavojus, kad tai skambės pernelyg abstrakčiai, apibendrintai arba tiesiog banaliai – tai nėra […]
-
Makabriška muzika užkrėstas laivas prisišvartavo
Ieškojau rakto šitai fokusininko Palles Granhøjaus šokių ir dainų skrynelei, pavadintai „Dance me to the end on/off Love“ atrakinti. Senamiesčio langai žvarbų pavasario vakarą paslaugiai neprasivėrė, tūla Marija iš gražaus gyvenimo šūktelėta rakto neišmetė. Čia juk šiaurė: sninga gegužį, mūsų šokis priklauso šiaurės šalių šeimynai kedja ir net krizės laiku artimieji iš anapus Baltijos nesunkiai į festivalį […]
-
Apie baltą melą Juodojoje salėje
– Melo nėra. – Nėra? – Žinoma nėra. Kur melas, o kur tiesa, žino tik Dievas. Bet jeigu jis Dievas, tai nėra nei melo, nei tiesos. Viskas yra Dievas. Melas būtų tik tai, kas būtų už jo. Bet jeigu egzistuotų kas nors, kas būtų už jo arba priešinga jam, tai jis būtų tik ribotas Dievas. […]
-
Tas, kuris visada lieka namuose, yra abejingas
Interviu su Tarptautinio Šiaurės ir Baltijos šalių šokio organizacijų bendradarbiavimo tinklo Keðja viena iš kūrėjų islande ÁSA RICHARDSDÓTTIR, kuri 25 metus dirba kultūros, politikos ir medijų vadybos srityje, kuria projektus, vadovauja įvairiems renginiams, dėsto kultūros vadybą Islandijos universitete, Islandijos menų akademijoje ir Bifrösto universitete. Keðja seminare š.m. gruodžio mėn. Taline kalba vis pasisukdavo apie sovietinių laikų „paveldą“ trijų […]
-
Choras – tai viską daryti kartu
Interviu su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choro meno vadovu Česlovu Radžiūnu apie sezono perlus, kruvinas partitūras, maištininkus, aštuoniolika operų, universalius balsus ir kt. Kiek metų dirbate su LNOBT choru? Šį rudenį suėjo lygiai trisdešimt. Jubiliejus. Adolfo Krogerto laikais devynerius metus dirbau antruoju chormeisteriu. 1985m. išėjau dėstyti į Muzikos akademiją. O nuo 1989m. grįžau […]
-
„Kritinė grožio masė”. Kalbantis su kostiumų dailininke Nadežda Gultiajeva
Šiuo metu jai finišo tiesioji Maskvoje, kur Nacijų teatre su vyru režisieriumi Eimuntu Nekrošiumi Nadežda Gultiajeva stato Kaligulą. Iš vakaro – premjeros šampanas ten, o kitą rytą – jau pirmoji operos Otelas repeticija čia, Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tokia žymiosios kostiumų dailininkės rutina. Ištaikiusios laisvą valandą tarp skrydžių, lagaminų krovimo, matavimų, repeticijų ir dviejų valstybių […]
-
Apie judančias galvas, pirmąjį kompiuterį, edukaciją, viskį ir estetiką
Pokalbis su ilgamečiu Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vyriausiuoju šviesų dailininku Levu Kleinu. Papasakokite kaip atsiradote teatre? 1976m., įsidarbinau LNOBT antraeilėse apšvietėjo pareigose. Nors mano išsilavinimas buvo susijęs su programavimu, ne su apšvietimu, bet greičiausiai kaip tik dėl to ir atsidūriau teatre – Sovietmečiu LNOBT buvo pirmas teatras Tarybų Sąjungoje, kuriame veikė kompiuteris, valdantis […]
-
Andželika Cholina: Barbora Radvilaitė – lyg meilės stebuklas
Interviu su ką tik Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota choreografe Anželika Cholina, kuri po 15 metų į Nacionalinio operos ir baleto teatro sceną grįžta pristatydama ilgai lauktą lietuvišką Romeo ir Džiuljetos istoriją – baleto spektaklį Barbora Radvilaitė. Pavasariškai aistringas pokalbis apie Dievo apvaginimą, nacionalinio šokio „bėgu bėgu griūnu“ ypatumus, stebuklų apykaitą, istorijos mokslo atsitiktinumą ir kitus […]
-
Nuovomondo
Nė viena žvaigždė neišklysta iš savosios orbitos, niekada. Nebent ketintų užbėgti pati sau už akių, tik kaži ar apsilanko tokia mintis josios galvoje. Klausausi Ninos Simone „Baltimore“ ir minčių drezina vėl pasileidžia į meditacinius tolius anapus lango stiklo, kad įsibėgėjus stryktelčiau į kokį nežinoma kryptimi pro šalį lekiantį elektrodyzelį. Manajame gyvenimo lange velnioniškai stipriai žydinčio […]
-
Interviu su Michailu Šemiakinu
Mihail Chemiakin, dar žinomas kaip Michel Chemiakine – puikiai pasaulyje atpažįstamas tapytojas, grafikas, skulptorius, dekoracijų ir kostiumų dailininkas, libretų autorius. Tai žmogus, kurio neįveikusi sovietinė žmonių unifikavimo mašina išspjovė į Vakarus. Tai žmogus, kuris kadaise šaltomis Peterbugo naktimis daužydavo ledą nuo Ermitažo laiptų, kad galėtų priartėti prie savųjų dievų, kuris prisijaukino gyvates Kaukazo kalnuose, kad […]
-
„Naujojo cirko savaitgalis’10“: žongliravimas vienatve, kūnais ir balsais mūsų galvose
Naujasis cirkas (arba šiuolaikinis cirkas) – tai XX a. užgimusi scenos menų forma, kalbanti teatro, cirko ir šokio žodžiais, daugiausia dėmesio skiriant daiktams, virtuoziškumui, iliuzijai, estetikai, juokui, originaliai muzikai, kostiumams ir apšvietimui. Naujojo cirko pradžia laikomas praėjusio amžiaus aštuntasis dešimtmetis, o iš pirmųjų naujojo cirko mohikanų būtina paminėti Circus Oz (Australja, 1977) , Pickle Family […]
-
Naujojo Baltijos šokio’10 meditacija
Gegužės 4–9 d. Vilniuje vykusio šokio festivalio sukeltos audros atminties krantan išmestų dumblių, gintarų ir sudrėkusių laiškų kolekcija nepretenduoja į šokio kritiką. Tai kuklus praprususio žiūrovo žaidimas teksto teikiamomis alternatyvios fotografijos ir montažo galimybėmis. Jo Strømgreno „Eksperimentas“ milimetro tikslumu prakasė kiekvieno iš žiūrėjusiųjų bebaigiančią užgyti atmintį. Tarsi kokia nelogiškai logiška sibirietiškų močiutės pasakojimų kvintesencija. Be […]
-
Igoris Yebra apie… stepą, monstrus, nematomus žmones ir sovietinį retro
Igoris Yebra – pasaulinio garso ispanų baleto šokėjas, daug kartų šokęs LNOBT scenoje ir tapęs tikru lietuviškos publikos numylėtiniu. Vasario 28d. baleto gerbėjai vėl turėjo puikią progą pamatyti jį Bazilio vaidmenyje L.A.Minkaus balete Don Kichotas. Tik atvykęs į Vilnių, šokėjas maloniai sutiko pasikalbėti. Papasakokite apie savo vaikystę Ispanijoje ir kas privertė iškeisti futbolo batelius į […]
-
Tango fiesta’09 Vilniuje
Tango… Kaip užrašyti transo būseną kai tvirtam vyro glėby piešiu savo liūdesį ir džiaugsmą ant įelektinto milongos parketo? Kas gi tas šokis ir toji muzika, ir toji poezija, vadinama vienu – tango – vardu? Kas tai – apsėdimas, epidemija, priklausomybė, nepavaldi tarpvalstybiniams karantinams ir jau šimtą metų tvyranti toje ervėje, kuri prasiveria tarp dviejų, regis, […]
-
Apie pretekstus, akompanuotojus, šiukšliavežes ir kelius į niekur
Baritonas Vytautas Vepštas mokėsi groti obojumi Čiurlionio menų mokykloje ir J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, vėliau įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, pasirinkęs dainavimo specialybę (prof. Vladimiras Prudnikovas). Šiuo metu studijuoja Londone, Karališkosios muzikos akademijos operos kurse (prof. M. Wildmanas). Yra dainavęs su Šv. Kristoforo orkestru, Frankfurto Branderburgisches Staats orkestru, dalyvavęs senosios muzikos festivalyje „Donum musicale“, […]
-
LNOBT konstruktorė Jolita Stavarienė: „Teatras – negailestingas meilužis“
Apie scenografų keistumus, balerinas kaip mato vienetą, krioklį scenoje, tūkstantį sudedamųjų spektaklio elementų, sunkiai telpančių net ir į trylika vilkikų, bei kitas nekasdieniškas kasdienybes kalbėjausi su ilgamete LNOBT konstruktore Jolita Stavariene. Virš penktame aukšte įsikūrusio konstruktorių kabineto stoglangių slinko Islandijos vulkano dūmų debesis, bet tai nė kiek nesutrikdė mūsų kelionės į beveik mitinį laiką, kuriame […]
-
Interviu su šokėja ir choreografe Nuria Castejon
Nuria Castejon – žymi ispanų šokėja ir choreografė, puiki tradicinių ispaniškų šokių žinovė, kurianti choreografiją baleto, operos ir sarsuelos spektakliams ne tik Europoje, bet ir Pietų Amerikoje, dirbanti Nacionaliniame Madrido dramos teatre, sukūrusi flamenko choreografiją Pedro Almodovaro filme Sugrįžimas, o dabar drauge su garsiu ispanų režisieriumi Emilio Sagi‘u LNOBT scenoje statanti W.A.Mozarto operą Figaro vedybos. […]
-
„Naujosios operos akcijos’10“ dienos (menomanės pasižvalgymai)
Julius 2010.03.23 Rusų dramos teatras Libreto autorė ir režisierė – M. S. Šimulynaitė, kompozitorius – Charles Halka, scenografė – D. Samajauskaitė, dirigentas – R. Šumila, chormeisterė – S. Žaltauskaitė. Istorija ir legenda kieno nors gyvenimas tampa tada, kai tai garsiai papasakojama didesniam būriui žmonių. Julius pasakojo kompozitoriaus senelio istoriją ir tai stiprino įspūdį. Mėgstu žiūrėti […]