„Planas B“ – „bliūdas“ braškių

Mūsų šalyje labai daug festivalių, dar daugiau projektų, beveik visi jie – dviejų ir daugiau menų sintezė, pristatoma kaip netradicinė ir naujoviška. Tačiau kiek kartų sėdėdami spektaklyje jūs iš tiesų tyliai ar net garsiai šūktelėjote „vau!“ ir grįžę namo nepatingėjote pasidalinti tuo „vau“ ant savo internetinių namų „sienos“ ? Aš, štai, norėčiau ištarti keletą „vau“ vis dar niekaip negebėdama pamiršti gegužės pabaigoje matyto muzikos, teatro ir vaizdo spektaklio įmantriu ir klaidžiu pavadinimu „Įstabusis ir graudusis Planas B“ (premjera – 2013m. gruodžio 5d.).

bctr

Pirmas „vau“ kilo dėl pasirinktos medžiagos „ant“ kurios pastatytas visas kūrinys. Ar jūsų vaikystėje buvo tokia skaniai žalia knyga pilna istorijų-komiksų? O manojoje buvo. Tiesą sakant kiekviena mano viešnagė pas senelius Kaune baigdavosi jų svetainėje, kur iš lentynos išsitraukdavau Herlufo Bidstrupo (1912-1988m.) 1974m. LTSR žurnalistų sąjungos išleistą karikatūrų knygą ir studijuodavau ją vėl ir vėl ir vėl iš naujo. Mokėjau visus paveikslėlius mintinai. Todėl net stryktelėjau nuo sofos išgirdusi, kad režisierius ir judėjimo „No Theatre“ lyderis Vidas Bareikis ėmėsi prikelti tuos, pasirodo ne tik mano, vaikystės prisiminimus scenoje. Dabar net sunku prisiminti kitą panašų atvejį, kai spektaklis būtų statomas pagal grafikos darbą. Ne panaudojant jį scenografijoje, bet imant jį tarsi libretą ar scenarijų.

DSCF6929

Antras „vau“ ištiko „pagavus“ principą kaip šiame spektaklyje su Bidstrupu ir Bareikiu nusprendė „pašokti“ beigi juodu „pašokdinti“ kompozitorė Rūta Vitkauskaitė. Tai šmaikštus, šaržuotas, drąstiškas ir čia pat kiek nostalgiškas, lyriškas, išdykėliškas šėliojimas orkestro „duobėje“. Gyvai dirigento Ričardo Šumilos po muzikinę partitūrą ganomas ir gainiojamas orkestras-ansamblis (smuikai, fleita, saksofonas, fortepijonas, elektrinė gitara, būgnai ir kt.) buvo tarsi puslapis po puslapio verčiamas gyvenimais– tai susiderinantis, susiharmonizuojantis, tai drykstelintisi ir perplyštantis pusiau, tai susimazgantis, tai nubrigztantis, tai vėl užkliuvęs už varčios ir prasidedantis iš pradžios. Tiems, kas nori atsargiai paragauti koks tas šiuolaikinės lietuviškos muzikos skonis, geriausia būtų pradėti degustaciją būtent šiame spektaklyje – apetitas tik išaugs. O tada jau galėsite traukti į „Gaidos“ festivalį.

photo_1_20827912

Trečias „vau“ atsirado paskaičius programėlę. Jis išliko iki pat susiskleidžiant uždangai. Nes spektaklis „Įstabusis ir graudusis Planas B“ – pirmasis tokio masto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Oskaro Koršunovo kurso studentų ir šios mokyklos absolventų darbas. Daug įdomių personažų, daug teatrinio alkio, daug potencialo, daug gyvybės, apskritai – jų pačių daug – net dvidešimt du! Debiutuoti su tokiu įdomiu sceniniu reiškiniu visai kas kita, nei su „Žaldokyne“.

DSCF6931

Ketvirtasis „vau“. Išmaniųjų technologijų, gudrių programėlių, o ypač instagramų ir fotošopų laikais, kai visi įmanomi fasadai – ar tai būtų tavo paties veidas, ar kambarys, ar CV, ar ištisas gyvenimas – perdažomi ryškiomis slepiamosiomis spalvomis, kad neišsiskirtų iš ekstravertiškos ir kiekvieną savo krustelėjimą garsiai komunikuojančios masės. Tuo tarpu čia, Bareikio pasaulyje į viską pažvelgiama per monochromo akinius. Taip atiduodama duoklė grafikai ir Bidstrupui ir tarsi kine ar animacijoje dailininko viena linija išpiešti veikėjai virsta juodomis judančiomis dėmėmis baltame fone.

photo_1_74175738

Kai menininkais interpretuoja ar cituoja kitą menininką, visada yra smalsu kokiu keliu – tiesioginiu ar perkeltiniu – jis eis. Šį kartą intrigavo kaip režisierius išspręs komikso grafinės struktūros klausimą. Tiesą sakant kiekvieną istoriją būtų buvę galima tiesiog pasakoti nuo pradžios iki galo, linijiniu būdu. Tačiau štai jums ir netikėtai šmaikštus penktas „vau“, kurį į sceną mesteli scenografė Simona Biekšaitė. Ji visą Lietuvos nacionalinio dramos teatro scena padalina 3×4 – trys aukštai po keturis stačiakampius „kambarius“. Ir štai jums Bidstupo „namas“. Knygoje, kuri priešingai nei scena yra „portretinio“, ne „peizažinio“ formato, dailininkas dažniau naudoja priešingas proporcijas – 4×3.

photo_1_47619502

Šeštas “vau” turėtų būti skirtas už absoliučiai naujos teatrinės kalbos sukūrimą. Ir čia vėl, kaip ir kalbant apie scenos padalinimą, netenka dėti žodžių į kabutes, nes teatrinė kalba čia turima omenyje pačia tiesiogiškiausia prasme. Aktoriai „Plane B“ kalba ilgai neperprantama kalba, kuri momentais primena esperanto, nors iš tiesų sulig kiekvienu nauju personažu nukrypsta tai į vieną, tai į kitą europietiškos šeimos kalbą, pvz. čekų, italų, prancūzų, ispanų, vokiečių, danų ir dar bala žino kokią. Bet svarbiausia – tai kalba „po prostu“, arba labai iš „klausos“, arba „maždaug į tą pusę“. Spaudoje taip ir nepavyko aptikti paaiškinimo kaip aktoriai ir režisierius tokią kalbą-kalbas kūrė. Bet suprasti esminę kiekvienos mizanscenos mintį tai nė kiek netrukdė. Net gi padėjo. Tarsi dažnai užsienietiškuose komiksuose prirašomi ištiktukai „debesėliuose“.

DSCF6933

Na ir septintas „vau“ atitenka pirmajai iš dviejų pabaigų (antroji, su kokakoliniu kalėdų seneliu „vau“ negauna ir netgi užsidirba riebų minusą, bet nurašykime tai jaunatviškam debiutui, net jeigu režisierius ir nebe toks jaunas). Kas ten tokio įspūdingo? Ogi nuostabiausias farsas, tobulai „išnaudoti“ vaikai (ko, pvz. nepasakytum apie baltaplaukio berniuko išbėgimą O.Koršunovo „Katedroje“), grakštus pokštas ir tragikomiškas poetinis-popsinis inkliuzas, pradžiuginęs iki ašarų ir tarsi gaivus (žalias) viršelis užvertė pluoštą juodai baltų komiksų knygą.

photo_1_40996789

Žinia, buvo ir nepakankamai suveržtų momentų, pravirų vietų, pro kurias dvelkdavo nuobodumo vėjelis, gal kiek ne iki galo susisinchronizuota su technologijomis ir vienas kitu. Bet dažniau repetuojant ir dažniau rodant scenoje visa tai susikratys. Trumpai drūtai norisi tiesiog brūkštelti paprastą vasarišką išvadą: „Planas B“ – tai tarsi didelis „bliūdas“ braškių, tik ką iš savo daržo su meile priraškytų, gal kiek ne vienodo dydžio, žemėtų, bet būtent mums, būtent dabar, labai šviežių ir tokių skanių, kad norisi dar.

Agnė Biliūnaitė
Nuotraukos Martyno Aleksos
Kafehauzas.lt



Parašykite komentarą