Tyliai sprogstantis šokio pavasaris

Gamtos procesų ekspertai ramina, kad po vis dar netirpstančiu sniegu pavasariniai procesai vyksta kaip ir priklauso. Gal tik rezultatas pasimatys kiek vėliau, nei įprasta, bet sužydės viskas, kas turi sužydėti. Lygiai tokie pat reikalai ir su naujuoju Lietuvos šokio sezonu. Kovo 11-ąją pavasariškai teatro uždangas Kaune nusiklojo „Auros“ premjera „1863”. Balandžio 2-6d. Vilniuje rankoves ir klešnes pasiraitojo trečiasias tarptautinis šiuolaikinio šokio studentų festivalis „Shock academia“. Gegužės 24d. lietuvių teismo lauks lenkų choreografas R.Bondara, drįsęs prikišti rankas prie mūsų nacionalinės vertybės ir LNOBT scenoje kuriantis baletą „Čiurlionis“. Gegužės 30d. visada viltingas, nors dažniausiai nepamatuotai, čiurlioniukų diplominių darbų vakaras Šokio teatre. Gegužės 7-12d. šiuolaikinio šokio gurmanų ir profanų kalendoriuose žymi išsikraustymo į paralelinį – „Naujojo Baltijos šokio“ – pasaulį, kurio geografiją ir kultūrinę įvairovę bus galima sužinoti jau šį ketvirtadienį. O kur dar birželio 2d. LNOBT antrą kartą organizuojamas baleto šokėjų choreografinių debiutų vakaras „Kūrybinis impulsas“, bei birželio 13-16d. Klaipėdon sugužėsiantys Šiaurės ir Baltijos šalių šokėjai, jau kurį laiką apjuosę Baltijos jūrą elastinga „Kedja“ grandine.

Ši poilgė įžanga turėjo padėti skaitytojams susiplanuoti artėjančių mėnesių laisvalaikio grafikus ir pasirengti priimti bei apdoroti gana nemenką šokio derlių. Tiesa, kiek iš jo bus grūdų, kiek pelų – netruks pasimatyti.

Tuo tarpu dabar įdėmiau įsižiūrėkime į povelykinį studentų šokio festivalį „Shock academia“. Festivalis, pasirodo, tarptautinis, vyksta jau trečią kartą (pirmasis – 2009m.) Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno vadybos bei šiuolaikinio šokio specializacijos studentų iniciatyva. Šiemet programoje bus pristatyti įdomiausi šios akademijos, Klaipėdos universiteto, Latvijos kultūros akademijos ir Nacionalinės Liudwik Solski dramos mokyklos iš Lenkijos šiuolaikinio šokio studentų darbai.

Balandžio 2d. Menų spaustuvės Juodojoje salėje festivalį atidarė choreografės Airos Naginevičiūtės spektaklis „Druska“, kurį sušoko penkios LMTA šiuolaikinio šokio IV kurso studentės. Beje, norisi padėkoti festivalio organizatoriams už informatyvią ir tikslią festivalio programėlę, kurioje surašyti visi kūrėjai, atlikėjai, panaudoti muzikos kūriniai ir t.p. pateiktos trumpos visų spektaklių anotacijos. Festivalio internetiniame puslapyje minimas bendradarbiavimas su tos pačios akademijos vadybos studentais akivaizdus ir sektinas. Grįžtant prie atidarymo spektaklio jo anotacija skelbia, kad jame „apmąstoma laiko ir egzistencijos tema“. Atskleidžiama, kad spektaklis gimė iš studentams pateiktos užduoties sukurti etiudus, remiantis įvairių epochų dailininkų tapybos darbais. Iliustratyvumo ir naratyvumo išvengta, panaudotus paveikslus būtų sunku įvardyti, išskyrus E.Munko „Šauksmą“, kurio persūdyta kūniška ir vokalinė išraiška privertė žiūrovus nepatogiai pasimuistyti kėdėse. Nepilnos valandos etiudų rinkinyje nuolat keičiamas šokėjų skaičius varijavo nuo vieno iki penkių. Visgi didžiausias choreografinis krūvis kliuvo dviems trims, gi likusios šokėjos tiesiog užpildė erdvę ir laiką, atstodamos nesamą scenografiją.Toks neūkiškas požiūris į turimus žmogiškuosius resursus gerokai nuliūdino.

Kostiumų parinkimas (dailininkė Rūta Kyguolytė) taip pat nenudžiugino. Baltos drobinės suknelės, tunikos ir kelnės trukdė judesių laisvę, slėpė išraiškingus raumenų krutėjimus, nepagrįstai kontrastavo su choreografijos plastika. Vieno iš paskutiniųjų solo metu baltas bodis, priešingai, nenutraukė kūnu perteikiamos minties ir leido grožėtis kaip ta mintis godžiai kilnoja šokėjos šonkaulius ir diafragmą.

Nors ir gana atviras interpretacijai, spektaklio pavadinimas „Druska“ nesurišo atskirų muzikos, judesio, šviesos ingridientų į vieną subalansuotą patiekalą. Choreografiniai prieskoniai nebuvo gerai išmaišyti, vietomis liko neištirpę ir girgždėjo tarp dantų. Šokėjos daug ką darė mechaniškai, atlikę savo judesį palaukdavo kol jį atliks partnerė, kad galėtų vykdyti savo užduotį toliau. Turint omeny, kad tai – ketvirtojo, t.y.  paskutiniojo kurso šokėjų darbas, toks sudedamųjų dalių nevientįsumas, deja, bet nežada efektingo spurto į šokio aukštumas vos užvėrus akademijos duris. Nors akivaizdžiai pagrindinė šokėja (kurios vardas programėlėje neišskirtas) puikiai išbuvo savo laiką scenoje, įtikino savo šokimo charakteriu, o jos judesių frazės ir net pauzės buvo nuoširdžios ir išgyvenamos čia ir dabar.

Norisi pagirti spektaklio garso režisierių Vladą Dieninį, kuris puikiai subalansavo net šešių skirtingų kompozitorių kūrinių ištraukas į labai organišką muzikinį takelį, kuris sėkmingai užaugino įtampą. Tiesa, šokio choreografija kai kur vis gi nesugebėjo pakilti tiek, kiek siūlė muzika. Tuo tarpu vadinamasis šviesų dizainas (Vilius Vilutis) apsiribojo minimalia raiška. Sunku suprasti kodėl jaunoji karta vis dar neatranda magiško šviesų pasaulio, savo plačiomis galimybės nenusileidžiančio klaviatūrai, kuria žongliruoja kompozitorius. Kaskart po tokių elementoriškai apšviestų spektaklių nebekyla ranka šviesų pultą prižiūrinčio techniko pavadinti šviesų dailininku.

Tai tokia ta pirmoji festivalio „Shock academia“ diena. Trečiadienį laukia penkios lietuviškos miniatiūros ir broliukai latviai. Ketvirtadienį – kaimynai lenkai ir choreografės R.Butkus premjera. O šeštadienį –programa „Shock off“, pristatanti penkias šiuolaikinio šokio mėgėjų grupes.

Nuotraukos – festivalio organizatorių.

Agnė Biliūnaitė

Kafehauzas.lt



1 komentaras

  1. Sigita wrote:

    Spektaklyje nebuvo naudojamas E.Munko „Šauksmas“, prašome pasitikslinti vartojamą informaciją

Parašykite komentarą