Gaida’22. Išlaisvinti atsitiktinumai

Baigėsi kūrinys. Nekantrią tylos pauzę sustabdė pasigirdę pamažu garsėjantys plojimai. Ne ritmiški, tolygiai banguojantys aplodismentai, bet savarankiškų pliaukšėjimų visuma, tolygiai pasklidusi pritemdytoje iki vištakumiškumo šviesoje (tiksliau iki ten, kur šviesumo lygis gali būti vienodai nusakytas ir žodžiu tamsa) ir nuošė vietoj neįvykusio biso. Tarsi kūrinys pakartojimui.

ŠMC antro aukšto planas

Įpusėjo dar vienas šiuolaikinės muzikos festivalis Gaida, šiemet kviečiantis į iš viso tuziną vakarų. Pasibaigęs koncertas tiesiogiai (ne blogąja prasme) išpildė XXII-ojo festivalio temą. Tai erdvė muzikoje arba atvirkščiai arba tiesiog erdviškumas ir jo aspektai. Žvalaus pirmadieninio renginio erdve gana tikėtai buvo pasirinktas Šiuolaikinio meno centro interjeras. Visas interjeras – trys antro aukšto salės ir vestibiulis, apsupantis vidinį kiemelį. Būtent pastatas ir buvo pagrindinis kūrinio, pavadinto Chroma (gr. Spalva), atlikėjas. Jis suteikė keliaujančiai po Europą ir jau septynioliktame mieste išsiliejančiai muzikai formą. Šį kartą tai buvo aiški bet laisva (išlaisvinanti) forma. Kūrinio kompozitorė Rebecca Sounders akcentavo vilniškio pastato švarumą – koncerto metu nevyko jokia paroda ir baltas fonas fokusavo dėmesį į atlikėjus, lygiai kaip ir į patį save. Išvalytos sienos (kartu su muzika) kaip niekada išlaisvino žvilgsnį iš tikrųjų pamatyti buvusių Dailės parodų rūmų pastatą. Po pilka plėvele paslėptos geometrinio rašto teraco grindys, išimtos pakabinamos, arba paslėptos išliginių stoglangių ir metalinių santvarų lubos (sukeičiant eksponuojamą ir maskuojamą laikančių konstrukcijų vaizdus vietomis) veria išbaltintos laisvės, primenančios užtepamų grafičių sieną arba smėlinamą Palangos paplūdimį, pojūtį.

R. Saunders (Ch. Oswald nuotrauka)

Kontrabosų duo perima tankesni mušamųjų ir skaidresni trimitų garsai. Kompozitorės siūlytas natūralus keliavimo būdas pasiteisina ir skirtingų instrumentų duetai plastiškai perimantys muzikinį vyksmą į savo rankas traukia judėti ratu arba zigzagu arba pirmyn atgal arba lėtai suktis aplink savo ašį. Kartais užsistovėjusias kojas tenka raginti, protas ir mintys – greitesni ir sklandesni, pasiduodantys pulsuojančiam garsų debesiui, norėtųsi ir visu kūnu keliauti muzikos greičiu ir lygiai taip pat tolygiai. Judėjimas išlaisvina, gal tai daug kartų sulėtinto bėgimo laisvė? Dvi dešimtys Ensemble Musikfabrik muzikantų – skirtingų garso šaltinių – autorės traktuojami kaip personažai, darniai, chronometro tikslumu atliekantys savo partijas, ir judantys kartu su savo muzikine pora. Slankiojanti klausytojų auditorija ir kryptingai keliaujantys muzikantai pirmyn, atgal, sustodami, apsisukdami, prisėsdami, atsistodami ir vėl eidami šoko tiksliai pagal skambančią muziką, vaikiškai natūraliai sekdami ir keliaudami aukštesnio, aiškesnio, sodresnio garso link.

1967-tais, metais, kuriais gimė kompozitorė R. Sounders ir kuriais pastatyti V. E. Čekanausko projektuti Šiuolaikinio meno centro rūmai, kompozitorius ir architektas graikas I. Xenakis sukūrė muzikinę instaliaciją Polytope de Montréal, kurią sudarė skirtinguose Monrealio kazino pastato aukštuose išdėstytų ansamblių muzika ir mirksinčios šviesų girliandos, apie kurias ratu bei vertikaliai laiptais laisvai judėjo klausytojai. Tai vienas pirmųjų ir vienas įdomiausių kūrinių, tyrinėjantis muzikos ir erdvės santykį ir primenantis Šaltojo karo epochos menų sintetinimo idėjas. Simboliški metai – atsitiktinumas, siejantis muziką ir architektūrą, taip skirtingas ir dažnai tiesiog atsitiktinai susidaužiančias sferas.  Tiksliai laike surikiuotas koncertas Gaidos festivalio vakare į pastato erdvę atsivėrė laisvai, pasiduodamas akustiniam, vizualiniam, motoriniam ir mentaliniam atsitiktinumui. Turbūt tiesiog pasikliaudamas pačiu pastatu.

Be nubaltintų sienų Šiuolaikinio meno centro languose atsispindėjo ir spindintis miestas, įgarsintas vaikščiojančių muzikantų ir praskleidęs dar vieną įvaizdintos muzikos sluoksnį, tiesioginę ir atsitiktinę matomo ir girdimo matmenų sintezę. Du automobiliai, trimitas, du smuikai, siena, išbaltinta tinklainė ir būgnas. Keli dūžiai į membraną, pauzė – sulaikytas kvėpavimas. Kūrinys baigėsi.

 

Kostas Biliūnas
Kafehauzas.lt



Parašykite komentarą